- vėjinti
- vė́jinti, -ina, -ino 1. žr. vėjuoti 1: Uždaryk langus, jau vė́jina Vrb. 2. tr. vėtyti: Vė́jint reikia pupos Dglš. \ vėjinti; išvėjinti; pasivėjinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išvėjinti — tr. 1. išvėtyti: Mažam vėjuj sunku išvėjint rugius Dglš. Išvėjink, boba, rugelius, bus duonelė gardesnė Prng. 2. žr. išvėdinti 2. | refl.: Pievas laikas nuo laiko reikia išakėt, kad išsivėjintų Bsg. vėjinti; išvėjinti; pasivėjinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pasivėjinti — padžiūti vėjuje: Da nepjaukim, da tegul pasvėjins Mlt. vėjinti; išvėjinti; pasivėjinti … Dictionary of the Lithuanian Language